Osteopatija esant padidintam naujagimių tonusui

Raumenų tonusas – minimalus fiziologinis skeleto raumenų įtempimas ramybės būsenoje. Jis būtinas kūno padėties erdvėje palaikymui ir keitimui. Kūdikystėje ji tiesiogiai įtakoja kūdikio galimybes įsisavinti pagrindinius judėjimo įgūdžius. Tuomet gali būti pastebėtas naujagimio hipertonusas arba hipotonusas.

Pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis gali būti pastebimas padidintas tonusas. Tai paaiškinama tuo, kad būnant motinos įsčiose, jo judesiai buvo apriboti: galūnės ir smakras spaudėsi prie kūno, o raumenys nuolat įsitempdavo. 

Taip pat raumenų tonuso sutrikimai stebimi esant hipoksiniams arba mechaniniams kūdikio centrinės nervų sistemos pažeidimams pasiruošimo periode iki gimimo, gimdymo metu ir pirmosiomis valandomis po gimimo. Labiausiai jautrios ir pažeidžiamiausios yra galvos smegenų apvalkalo ląstelės ir nugaros smegenų sustorėjimai. Smegenų judėjimo zonos neuronų veiklos sutrikimai dažniausiai įtakoja naujagimių raumenų tonusą, kurio laipsnį ir ypatumus įvertina specialistas.

Osteopatas, atlikdamas osteopatinę diagnostiką, nustato kokie pažeidimai yra kryžminiuose kauluose ir kaukolės pamate, smegenų apvalkaluose, smegenų vidinių skysčių judėjime – likvore, kas padidina vidinį spaudimą kaukolėje, likvoro susistovėjimą CNS. Likvoro cirkuliacijos sutrikimas sukelia antrinius pažeidimus – nervų sistemos ląstelių vystymosi sulėtėjimą po hipoksijos.

Osteopatinis gydymas ankstyvame amžiuje įgalina visiškai pašalinti nervų sistemos hipoksinių ir mechaninių traumų priežastis ir pasekmes, tai taip pat normalizuoja vaiko raumenų tonusą, atstato teisingus refleksus ir vystymosi tempą. 

Osteopatas Ježi Rungo turi didelę darbo patirtį su naujagimiais, turinčiais tonuso sutrikimų. Todėl, kreipimasis laiku į osteopatą padės nustatyti ir atstatyti vaiko kalbos funkciją.