Osteopatija – tai moklslas, sveikatos grąžinimo menas, filosofija, kurios pamatas – fundamentalios anatomijos, fiziologijos, biomechanikos žinios.
Osteopatija moko matyti žmogų kaip visumą, įvertinant priežasties – pasekmės tarpusavio ryšius tarp kūno audinių pažeidimo ir po to besivystančios patologijos.
Osteopatijos diagnostikos ir gydymo instrumentas yra osteopato rankos, o metodas - apčiuopa (palpacija). Žmogaus organizmas esti mechaninių, hidrodinaminių bei nervinių funkcijų visuma. Osteopatijos disciplina tiria makro- ir mikrojudesių disfunkcijas audiniuose, kurios sukelia viso organizmo veiklos pakitimus.
Osteopatinis poveikis nukreiptas į organizmo atsistatymo procesus.
Taikytina, esant :
Ypač veiksminga esant psicho-emociniams sutrikimams tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Osteopatiniai metodai padeda žmogui susigrąžinti gerą emocinę savijautą, socialinę, fizinę, protinę ir dvasinę svekatą.Tai pasiekiama čiuopiant (palpuojant )žmogaus kūną ir balansuojant jame vykstančius procesus. Atsistato darbingumas, atsiradęs dėl lėtinio nuovargio, streso, nerimo, baimės, nepasitikėjimo, įtemptų raumenų, smegenų kraujotakos sutrikimo.
Psichika ir kūnas – tai visuma, priklausoma viena nuo kito būklės. Psichologinės perkrovos išderina organizmą ir sukelia rimtus negalavimus. Kiekvienas somatinis susirgimas turi ir fizinę, ir psichinę priežastį. Smegenys ir psichika – tai pagrindinis „mechanizmas“, nuo kurio priklauso viso mūsų organizmo sveikata.
Renkuosi osteopatiją, nes:
Osteopatija –ne panacėja! Ji apima viską, bet rezultatai pasiekiami ne iš karto. Tai labai subtilus metodas. Pagerėjimas ateina palaipsniui – sveikimui reikia laiko.